BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Buhalteris – svarbus žmogus organizacijoje

Buhalteris yra labai svarbus žmogus organizacijoje, nes nuo jo kvalifikacijos, atsakingumo priklauso visos organizacijos likimas. Neatsakingas buhalteris gali organizaciją nuvesti į  bankrotą, o atsakingas ir kvalifikuotas buhalteris gali ištraukti iš bankroto. Buhalteris privalo nuolat mokytis, nes jis turi žinoti, kaip niekas kitas organizacijoje, visus įstatymus: ne tik buhalterinės apskaitos ir darbo, darbo užmokestį, atostogas reglamentuojančius įstatymus. Taip pat civilinę atsakomybę, administracinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus.

Egzistuoja tokios problemos, kaip: ne visi darbdaviai supranta, kad buhalteris ne visada gali pats išsiaiškinti įstatymo nuostatas, todėl darbdavys turi  buhalterį leisti mokytis, o jeigu buhalteris  neprašo leisti mokytis, turi jį siųsti, nes darbdavys neturi rizikuoti, jei buhalteris nežino kai kurių įstatymų taikymo galimybių. Daugelis darbdavių dar nesuvokia, kad nauji įstatymai atsakomybę už organizacijos finansų apskaitą ir būklę užkrauna atsakomybę vienasmeniškai organizacijos vadovui. Todėl labai svarbu, kad darbdavys aklai nepasitikėtų buhalteriu, bet jam vadovautų. Norint vadovauti, darbdavys pats turi gerai išmanyti finansų apskaitos ir rizikos dalykus. Tačiau beveik nepamatysi darbdavių mokymuose, skirtuose finansų apskaitos ir mokesčių klausimams.

Buhalteriams būtina mokytis ne tik finansų apskaitos klausimų. Vykstant globalizacijos procesams buhalteriui tenka bendrauti su kitose šalyse esančiais padaliniais, kolegomis, todėl jis turi mokėti ir užsienio kalbą, pagaliau jis turi žinoti ir globalizacijos procesų strategijas, bendravimo psichologiją, etikos ir etiketo, ekonomikos ir kt. klausimus. Viso to jis gali ir turi mokytis.

Sudėtingiau dėl jaunų buhalterių, kurie įsidarbiną ir dirba nuo balanso iki balanso, nes jo sudaryti nemoka. Tada bėga į kitą organizaciją ir vėl dirba iki balanso. Pasiseka tiems, kurie įsidarbina didelėje organizacijoje, kur visada yra ko paklausti, su kuo pasitarti. Tai yra ir buhalterius ruošiančių įstaigų mokymo problema. Neatsakingai dirbančių buhalterių dar yra labai daug, tai rodo patirtis. Kai ateina po tokių buhalterių kiti, išmanantys, turi visą buhalteriją už metus, o kartais ir už kelis sudaryti iš naujo. Neretai jų net nubausti negalima, nes  jie įsidarbina jau kitoje organizacijoje, o neretai net ir į aukštesnes pareigas, nes nuobaudos lieka buvusioje darbovietėje, asmeniniuose  dokumentuose nefiksuojamos.

Rodyk draugams

Apskaitos dokumentai

Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų šią informaciją suprasti ir palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus.

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti įvairių apskaitos duomenų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš anksto nustatytu laiku, būtina laikytis tam tikros tvarkos visose buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.

Apskaitos dokumentų būna įvairių: juridinių, mokslinių, techninių, valdymo ir kt. Pirminiai apskaitos dokumentai - informacijos apie įmonės valdomo turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų kitimą šaltinis. Todėl, įvykdžius bet kokią ūkinę operaciją ar savaime atsitikus įvykiui (pvz., gaisrui), būtina surašyti atitinkamą apskaitos dokumentą ir jame trumpai apibūdinti atliktą operaciją (įvykį). Vėliau tokie duomenys fiksuojami apskaitos registruose, o apibendrinus juose sukauptą informaciją, parengiama finansinė atskaitomybė. Laiku nesurašius dokumento, tikėtina, kad operacija iš viso nebus apskaitoje užfiksuota arba bus užfiksuota klaidingai; net teisingai ją užfiksavus, vėliau nebus įmanoma tuo objektyviai įsitikinti. Todėl Lietuvoje plintanti nuomonė, kad apskaitos dokumentai, kaip ir visa buhalterinė apskaita, reikalingi tik valdžios institucijoms, kontroliuojančioms įmonių veiklą bei mokesčių sumokėjimą, yra visiškai be pagrindo. Apskaitos dokumentai pirmiausia reikalingi pačiai įmonei, jeigu jos vadovai ir savininkai nori gauti objektyvią apskaitinę informaciją. Buhalterinės apskaitos įstatymas, reikalaudamas, kad apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, kartu numato ir išimtį: tais atvejais, kai teikiamos nuolatinės ir ilgalaikės paslaugos, dokumentus galima surašyti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas apskaitos dokumento apibrėžimas. Pagal jį, apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Taigi svarbiausia, kad apskaitos dokumente būtų visi rekvizitai, užtikrinantys atitinkamos ūkinės operacijos vienodą interpretavimą (jos tapatumą). Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų finansinei atskaitomybei bei visai apskaitinei informacijai - jos patikimumas ir neutralumas. Vadinasi, ir apskaitos dokumentai, kurių pagrindu ši informacija formuojama, taip pat turi būti patikimi (jų teisingumu turi būti įmanoma objektyviai įsitikinti). Dėl to klaidinga teigti, kad teisės aktais nustatyti rekvizitai yra svarbūs tik skaičiuojant mokesčius. Tuo tarpu įrašams apskaitoje atlikti tinka bet kokie dokumentai. Tačiau būtinieji dokumentų rekvizitai užtikrina informacijos patikimumą ir neutralumą tik tuo atveju, jeigu jie nagrinėjami ne atskirai, bet kaip visuma.

Buhalterinės paslaugos,buhalteris

Rodyk draugams

Buhalterio reišmė įmonei

Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.

Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.

Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.

Buhalterio užduotis - tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė - tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių - darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.

Rodyk draugams

Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita

Kiekvienas darbuotojas už atliekamą darbą, už savo protines bei fizines pastangas nori, kad būtų atlyginta, gautų darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina, kurią gali sudaryti pareiginė alga, priemokos, priedai, premijos. Nuo darbo užmokesčio priklauso darbo rezultatai. Įmonėje taikomos vienos rūšies darbo užmokesčio apskaičiavimo forma: laikinė.

Laikinė darbo apmokėjimo forma taikoma tada, kai paslaugos apimtis ir kokybė daugiausia priklauso ne nuo darbuotojo pastangų, o nuo technologijos ir LR įstatymų. Buhalteris norėdamas apskaičiuoti laikinį darbo užmokestį nustatyto darbo kainos matavimo vienetą. Toks vienetas yra darbo valandos kaina, kuria remiantis apskaičiuojamas darbo užmokestis už bet kurį darbo valandų skaičių pagal tarifinius atlygius.

Darbo laikui apskaityti naudojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Visi padalinio darbuotojai sugrupuoti pagal kategorijas. Į tabelį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius, nedirbtų valandų skaičius arba neatvykimas į darbą, sutartiniu šifru nurodant priežastį. Įrašai apie neatvykimus ir nedirbtas valandas yra pagrįsti atitinkamais dokumentais. Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas naudojant pirminius informacijos šaltinius (vadovo įsakymai, nedarbingumo pažymėjimai, prastovų lapeliai). Mėnesio gale suskaičiuojamos kiekvieno darbuotojo dirbtos dienos bei valandos ir nedirbtos dienos bei valandos pagal priežastis. Be to, sumuojami visų darbuotojo dirbto ir nedirbto laiko rodikliai.

Buhalterinės paslaugos

Rodyk draugams

Įsisenėjusios problemos nesprendžiamos

Daugelis aktualių smulkaus ir vidutinio verslo problemų yra įsisenėjusios ir nesprendžiamos. Nors visos valdžios plačiai deklaruoja paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriamos ir vykdomos įvairios verslo paramos programos, iš esmės smulkaus verslo padėtis negerėja. Įvairūs biurokratiniai barjerai, ypač mokesčių ir darbo santykių srityse, sukelia įmonėms daug sunkumų.

Daug žalos verslui padaro poįstatyminių aktų įvedimas atgaline data, nes paprastai įstatymai išeina be juos lydinčių nutarimų. Prieš priimant įstatymą taip pat turėtų būti laiko tarpas, per kurį įmonės pajėgtų susipažinti su pasikeitimais, o visi įstatymai turėtų įsigalioti nuo naujų finansinių metų.

Kita problema, liečianti smulkųjį verslą – nepamatuota mokesčių našta.

Mikroverslui turi būti įvestas neapmokestinamas minimumas, už kurį žmogus galėtų išgyventi. Dabartinė mokesčių politika sukelta dvigubai, buhalterija irgi patapo dviguba, smulkus verslas balansuoja ant kritinės išgyvenimo ribos.

Pagal mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, kuriuose yra įtvirtinta “piktnaudžiavimo” sąvoka ir suteikti neriboti įgaliojimai mokesčių administratoriui, nuo 2002 m. verslininkai nebegali pasinaudoti legaliomis priemonėmis, kad sumažintų mokesčių dydį ar atidėtų jų sumokėjimą, nes visa tai gali būti laikoma piktnaudžiavimu. Mokesčių inspektorius turi teisę perskaičiuoti sandorį, jeigu šis jam pasirodys neatitinkantis rinkos sąlygų ir “atkurti iškreiptas arba slepiamas aplinkybes”.

Šiuo metu vienas iš Smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos reikalavimų yra sudaryti verslą kontroliuojančių institucijų registrą, kuris būtų pateiktas internete ir atspausdintas „Valstybės žiniose“, kad matytųsi visų kontroliuojančių institucijų teisės, pareigos, atsakingi pareigūnai.

Priėmus LR pelno mokesčio įstatymą ir panaikinus investicijų apmokestinimo lengvatą labai pabloginta smulkių įmonių finansinė padėtis, atimamos lėšos  įmonių plėtimui ir modernizacijai. Iki 2002 m. smulki įmonė mokėjo 13 proc. pelno mokestį, o jos investicijos buvo apmokestintos nuliniu tarifu. Nuo 2002 m. smulki įmonė moka 15 proc. pelno mokestį ir netenka investicijų apmokestinimo lengvatos. Verslo įmonių veiklą ypatingai apsunkina  naujoji Avansinio pelno  mokesčio mokėjimo tvarka, kurioje nebeliko APM  mokėjimo pagal faktinius įmonės mokestinio laikotarpio rezultatus ir, net patirdama nuostolius, įmonė privalės APM mokėti neatsižvelgiant į realią padėtį. Pelno mokestis mokamas avansu, nežinant ar įmonė turės pelno, ar neturės.

Rodyk draugams

IT buhalterijoje

Buhalterinė apskaita - istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Rodyk draugams

Buhalterinė apskaita internete

Buhalterinė apskaita internete - tai Vakarų Europoje ir JAV seniai įsitvirtinęs buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas. Lietuvoje, dėl tinkamos programinės įrangos stokos, ši paslauga tik pradeda formuotis. Problema - besikeičiantys įstatymai ir teisės aktai, prie kurių programuotojai ir informatikai nespėja prisitaikyti keisdami programos techninius parametrus.

Tai ne tik technologiškai naujas produktas, bet ir naujos kokybės aptarnavimo paslaugos. Šiuo metu rinkoje tai bene geriausia priemonė ne tik buhalterinei apskaitai tvarkyti, bet ir valdymo apskaitos informacijai kaupti, ja remiantis atlikti įmonės veiklos analizę, jos pagrindu priimti reikalingus ir pagrįstus sprendimus.

Buhalterinės apskaitos sistema internete suteikia šias galimybes:

  • Suvesti pirminius apskaitos duomenis į internete veikiančią programą iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą;
  • Vietoj pirminių duomenų suvedimo, skanuoti ir programos pagalba siųsti buhalteriui apskaitos dokumentus (pvz. sąskaitas faktūras);
  • Atsispausdinti sąskaitas faktūras, finansines ataskaitas ir deklaracijas, kitus apskaitos dokumentus iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą ir spausdintuvą;

Taigi, su klientais, tiekėjais ar buhalteriu dėl pirminių apskaitos dokumentų išrašymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo susitikti nebėra būtina.

Buhalteris

Rodyk draugams

IT buhalterijoje

Buhalterija – dar viena sritis, kurioje darbas be informacinių technologijų pagalbos būtų ypač sudėtingas. Pirminių apskaitos dokumentų apdorojimas, darbo užmokesčio, Sodros mokesčių, PVM apskaičiavimai, metinės finansinės atskaitomybės paruošimas – tai tik keletas iš buhalterinės apskaitos pavyzdžių. Atlikti tiek daug buhalterinių skaičiavimų be specialių kompiuterinių programų sunku.

Dažniausiai naudojamos yra „Rivilė“, Navision“, „Finvalda“, „Būtent“ ir „Centas“ programos.

Nereikia teigti, kad buhalterinių programų kiekis įtakoja buhalterės etatą, kadangi ta programa moka naudotis ir ją suprasti tik tam tikrą išsilavinimą turintis žmogus. Apskaitos kompiuterizavimas buvo priežastis kurti apskaitą tvarkančias įmones ir būtent tai buvo akstinas mažoms įmonėms, mažinančioms išlaidas, keisti samdomą buhalterį į įmonės paslaugas.

Dažniausiai naudojama tinklinė programos versija, tad pati programa patalpinama tik tam skirtame serveryje, todėl sumažėja tikimybė, kad kažkokiu būdu duomenys būtų sugadinti ar prarasti. Taip pat kas tam tikrą laiką daromi vadinamieji „back up’ai“, t.y. duomenų kopijavimas, o nukopijuoti duomenys saugomi keliose laikmenose.

Be abejo, kiekvienas vadovas nori, kad įmonės apskaita būtų tvarkinga ir deda visas pastangas gero, patikimo specialisto įdarbinimui arba geras rekomendacijas turinčios apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paieškai.

Rodyk draugams

Buhalterinės apskaitos rūšys

Įmonės buhalterinė ap­skai­ta ga­li­ būti su­skirs­ty­ta į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos. Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos.

Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

buhalterinės paslaugos

Rodyk draugams

Kokia yra įmonės buhalterio atsakomybė?

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje tokiu asmeniu paprastai yra administracijos vadovas – direktorius. Tuo būdu, atsakomybę už apskaitos vedimą (finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijos ir kt.) yra atsakingas įmonės vadovas. Pastebėtina, kad, jeigu padaroma nusikalstama veika, kurios padaryme dalyvauja ir buhalteris, jam (kaip ir įmonės vadovui) gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Kalbant apie buhalterio atsakomybę, kaip darbuotojo, už veiksmus (neveikimą), kuriuos atliko (turėjo, bet neatliko) prieš jį dirbęs kitas darbuotojas, tai buhalteris neturės atsakyti už juos. Vienintelė išimtis, jeigu įsidarbindamas buhalteris pasirašytinai patvirtins kažką, ko realybėje nebuvo ir nėra (pvz., patvirtins, kad jam perduoti tam tikri dokumentai, kurių iš tikrųjų jis negavo, nes tokių dokumentų net nebuvo niekada įmonėje parengta). Tokiu atveju, buhalteriui gali tekti atsakyti už kito darbuotojo veiksmus (neveikimą), jeigu jis nesugebės įrodyti, kad šių veiksmų neatliko (arba, atvirkščiai, juos atliko).

Rodyk draugams

←senesni